Mažasis Monmartras Užupyje

Užupio kavinė, esanti ant Vilnelės kranto, jau seniai tapo daugelio miesto menininkų idėjų generavimo ir realizavimo vieta, dažnai vadinama "antraisiais namais".

 

Pastatas, kur įsikūrusi kavinė, įdomus savo istorine ir architektūrine charakteristika. Pirmosios žinios apie šioje vietoje stovėjusius mūrinius namus yra iš XVIII a. vidurio.

1748 m.  daug mažesnis pastatas priklausė auksakaliui SNITKAI ir sudegė per didijį gaisrą 1776m. Atstatytas jis kartą nukentėjo T.Kosčiuškos sukilimo metu 1794m.
 

Kepėjas HEYDAS pastatą nupirko 1796 m., ir jo vardu buvo pavadintas skersgatvis šalia namo. Kepėjas namus perstatė ir čia jau stovėjo du korpusai, sujungti tvora, galu į Užupio gatvę. Taip atsirado unikalus vidinis kiemelis. 1853 m. namą iš varžytinių nupirko pirklys S.FINAS. Tuo metu prie skersgatvio įrengė medinę daržinę, kur pardavinėjo mėsą, malkas, medieną.

 

Po II-ojo pasaulinio karo pastatas priklausė"Dailės" kombinatui, jam išsikėlus, įrengtos dailininkų dirbtuvės ir butai.

​

Ne tik pats pastatas, bet ir jo gyventojai įsilieję į Vilniaus istoriją. Vilnelės upė nuo pat Vilniaus miesto įsikūrimo įsijungė į jo gynybinę sistemą ir ūkinį gyvenimą.

Vilnelė buvo pagrindinis energijos šaltinis miestui, jos krintantis vanduo buvo varomoji jėga visoms didžiausioms miesto įmonėms - malūnams. XIX a. viduryje upėje buvo įrengtos viešos maudyklos.

 

Metalinis Užupio tiltas pastatytas 1881-1901 metais.

​

1994 m. čia įsikūrė Užupio kavinė.

 

2002 m. krantinę šalia kavinės papuošė skulptoriaus R.Vilčiausko  garsioji "Užupio undinė"

​

​

The Užupis cafe, located on the bank of Vilnelė, has long become a place for the generation and realization of ideas by many of the city's artists, often called the "second home".

​

The building where the café is located is interesting for its historical and architectural features. The first information about the brick houses that stood in this place dates back to the 18th century. in the middle.

1748 the much smaller building belonged to the goldsmith SNITKAI and burned down during a great fire in 1776. Rebuilt, it once suffered during T. Kosciuszko's uprising in 1794.
 

Baker HEYDAS bought the building in 1796, and the crossroads next to the house were named after him. The baker rebuilt the house and two buildings were already standing here, connected by a fence, at the end to Užupio Street. This created a unique patio. 1853 the house was bought from the auction by the merchant S.FINAS. At that time, a wooden barn was installed at the crossroads, where they sold meat, firewood and timber.

​

After World War II, the building belonged to the "Dailės" factory, and when it moved out, it was equipped with artists' workshops and apartments.

​

Not only the building itself, but also its inhabitants have merged into the history of Vilnius. The Vilnelė River has been integrated into its defense system and economic life since the establishment of the city of Vilnius.

Vilnelė was the main source of energy for the city, its falling water was the driving force for all the largest companies in the city - mills. 19th c. in the middle of the river, public bathing areas were installed.

​

The Užupis metal bridge was built in 1881-1901.

​

1994 Užupis cafe was located here.

​

2002 The quay next to the cafe was decorated by the famous "Užupis mermaid" by sculptor R.Vilčiauskas.

​

​

​